legend is drowning

Man bloga. rašyt nebegaliu. miegas mane pykina. sėdžiu naktimis aiškiai išvarvėjusiom akim. jos manęs neklauso. tiesą sakant, manęs neklauso visas pasaulis. ir taip. pasaulis neturi manęs klausyti. nieko aš jam nepasakysiu. jis man, taip pat. bet giliai savyje jaučiu. jaučiu kad noriu būti išklausyta. nuo širdies nusiris akmuo. būsiu laiminga nuobodi velniava, kaip kadaise buvau. tuo tarpu. tuo tarpu šio svaiginančio momento belaukiant sėdėsiu su pieštuku rankoje ir verksiu tiesiai ant popieriaus. jis turbūt manęs ir neklauso. kam jam. jis tik tyliai paklusta. tyliai išsipurvina. aš jį išmaknoju savo mintyse. kad tik jos atgytų. kad tik jos... viskas kada tais baigias. viskas turi pabaiga. nieko nėra amžino. tik tuo tikėti sunku. sunku tikėti tuo kas tave nuvilia.

- vaikai, šiluma dingo. visi jūs bereikšmiai. ėskit mano duoną ir gyvenkit savo beviltiškus "gyvenimus"... 

...nesugebu nieko baigt...