Tuesday 1 October 2013

jaučiu

Arba atsisveikinu, arba pasitinku. pasirinkite patys. nenoriu pasirodyti per daug pesimistiška, bet toks jau tas "gyvenimas". apleidau pati save. kaip grįžt atgal? lyg aš žinočiau. Klausausi MUZIKOS. ji man tik ir tepadeda. tides from nebula - hypothermia. net nebesusivokiu, kas tikra kas ne. ką aš žinau, aš galbūt sapnuoju. galbūt tai ką skaitote sugalvojote jūs patys. tai ne mano žodžiai - tai jūsų. ne aš liūdžiu, ne aš laiminga. JŪS. pasaulis atrodo gan logiškas, kol nepradedame raustis gilyn. sąmišis. gėda, bet nesuprantu. galbūt rašau pievas, galbūt kasnors supranta. galbūt aš viena, nors esu žmonių apsuptyje. galbūt kai aš kritau, nukritau "aš". kitaip sakant, to aš nebėra. pasikeitė viskas. pasiaulėžiūra, meilė. į mane žiūrima kaip į nepilnavertę. jaučiu ir jaučiuos nužeminta. ir kas ištikrųjų ta žemė. Arba atsisveikinu, arba pasitinku.

Monday 6 May 2013

gyvenimo vyrai

ilgai nerašiau. įkvėpimo nebuvo. gal ir nebus, kas gi čia žino. žinau tik tiek, kad mūsų įtaikingasis pavasaris jau užkniso. nebėr tos gaivios pavasario euforijos. ji buvo sulyginta su sienom. arba sienos buvo sulygintos su ja. vienintelis prieglobstis muzika. matyt aš pievų vaikas pataikaujantis melodijoms. daug kas man neįtinka. daug kam aš pati neįtinku. toks jau mūsų gyvenimo perversmas. visi padalinti viskuo po "lygiai". tik vieni gauna mažiau, kiti daugiau. gavau mažiau. ups sako gyvenimas. atsiprašau, suklydau.

Thursday 3 January 2013

legend is drowning

Man bloga. rašyt nebegaliu. miegas mane pykina. sėdžiu naktimis aiškiai išvarvėjusiom akim. jos manęs neklauso. tiesą sakant, manęs neklauso visas pasaulis. ir taip. pasaulis neturi manęs klausyti. nieko aš jam nepasakysiu. jis man, taip pat. bet giliai savyje jaučiu. jaučiu kad noriu būti išklausyta. nuo širdies nusiris akmuo. būsiu laiminga nuobodi velniava, kaip kadaise buvau. tuo tarpu. tuo tarpu šio svaiginančio momento belaukiant sėdėsiu su pieštuku rankoje ir verksiu tiesiai ant popieriaus. jis turbūt manęs ir neklauso. kam jam. jis tik tyliai paklusta. tyliai išsipurvina. aš jį išmaknoju savo mintyse. kad tik jos atgytų. kad tik jos... viskas kada tais baigias. viskas turi pabaiga. nieko nėra amžino. tik tuo tikėti sunku. sunku tikėti tuo kas tave nuvilia.

- vaikai, šiluma dingo. visi jūs bereikšmiai. ėskit mano duoną ir gyvenkit savo beviltiškus "gyvenimus"... 

...nesugebu nieko baigt...

Friday 21 December 2012

property moved

Kontrolė. totali paranoja. man jau bloga nuo to ką matau, ką girdžiu. aplinkui mane tuščia siena. ji nuobodi. aš matyt taip pat. juk matau tai, ką noriu matyti. jei norėčiau būti įdomi galėčiau. juk aš save kontroliuoju. ne tu. bet  kol kas man atrodo, jog mane kaip seną lėlę paliko prie didelio konteinerio. gal mane pamils benamis šuo. gal mane pamils lietus. gal kraujas. nežinau. visko tikėtis galima, bet tikėti viskuo ne. geriau jau išeisiu tokia kokia esu, nei busiu pakeista į visuomenės badomąjį triušį. vienpusiškas požiūris kankina. kankinimas kelia vienpusišką požiūrį. dievas mato, bet jis aklas.




MENAS.







Saturday 17 November 2012

nes skraido tik meškos

sunku. diena - naktis, naktis - diena. sprendimas mano. individualybės žudymas ne man. renkuosi skausmingąjį kelią. skausmas mane moko. moko ištvermės. ištvermė - stiprybė. skausmas stiprus. kentėti gali visi. visi ir kenčia. jei nekentėtų - nebūtų verta gyventi. monotonija, tuščia laimė mus užvaldytų. AČIŪ. man laimės pakaks. ji man kaip nepasiekiama žvaigždė. ji ir toli ir nereikalinga. brūkšnių tako pasiekti neplanuoju. užtat siela randuota bus...
GYLIS

Monday 22 October 2012

cool in the waterway where the baptized drown.

kas yra ta didžioji problema. mes? ar gamta? visi dievobaimingi žmonės kaltina motina žemę. už ką jūs klausiat? už mūsų klaidas. už mūsų spragas. už mūsų idiotizmą. taip. kaltinkim tą, kuris neturi balso. viską gerai apmąsčius, tokia ir yra žmonijos prigimtis. savo kaltės jausmo labai lengva atsikratyti. visą naštą, visą skausmą perduokite kitai besielei būtybei. nebijokit. skausmas grįš. jis jūsų nepaliks lygiai taip pat, kaip ir jūs jo nepalikot. sėdėdami autobuso stotelei vis vien jus aplankys naštos jausmas. jis visad su jumis. abra-kadabra. staiga visuomenės kišamas moto : "just forget it" pasirodys kaip niekad ironiškas. bėgiosite ratais paskui savo pukuotas uodegas lodami...

Thursday 27 September 2012

penki šimtai tūkstančių

taigi. aš nesu genijus. nesu. nežinau visko. ne. kartais jaučiuosi, jog nežinau nieko. tuščia. apmąstau, ar man iš tikrųjų čia lemta būti. kodėl aš čia?  manęs gal ir nereikia. gal aš kaip vabalas, prilipęs prie mašinos stiklo? nervinu? atpalaiduoju? motyvuoju? nežinau. nieko nežinau. spręsti reikia ne man. gal tai net nėra klausimas, į kurį verta ieškoti atsakymo. geriau gyvensiu nežinomybėje. tiesa skaudina. ji per daug rafinuota. ji ne man. tik ne dabar... geriau laimėje priimsiu melą, nei liūdesį realybę. užsidėsiu rožinius akinius, prisėsiu, mąstysiu. niekas manęs nematys. aš - tuščia vieta. netrukdau. niekam netrukdau. mane pamirškit. visas mano klaidas sudeginkit. priimkit mano melą. priimkit. tiesą slėpkit. kuo toliau nuo realaus pasaulio. ji skaudi. nemaloni. šalta.
kad aš tik turėčiau savo balsą...