kad aš tik turėčiau savo balsą...
Thursday, 27 September 2012
penki šimtai tūkstančių
taigi. aš nesu genijus. nesu. nežinau visko. ne. kartais jaučiuosi, jog nežinau nieko. tuščia. apmąstau, ar man iš tikrųjų čia lemta būti. kodėl aš čia? manęs gal ir nereikia. gal aš kaip vabalas, prilipęs prie mašinos stiklo? nervinu? atpalaiduoju? motyvuoju? nežinau. nieko nežinau. spręsti reikia ne man. gal tai net nėra klausimas, į kurį verta ieškoti atsakymo. geriau gyvensiu nežinomybėje. tiesa skaudina. ji per daug rafinuota. ji ne man. tik ne dabar... geriau laimėje priimsiu melą, nei liūdesį realybę. užsidėsiu rožinius akinius, prisėsiu, mąstysiu. niekas manęs nematys. aš - tuščia vieta. netrukdau. niekam netrukdau. mane pamirškit. visas mano klaidas sudeginkit. priimkit mano melą. priimkit. tiesą slėpkit. kuo toliau nuo realaus pasaulio. ji skaudi. nemaloni. šalta.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment