Left Behind Those Empty Walls...

Aš turėčiau džiaugtis. Juk vis dėlto Kalėdos. Nereikia eiti į mokyklą, nereikia ant pečių nešti papildomos naštos. Bet aš nesidžiaugiu. Ne. Šiuo metu neišreiškiu beveik jokių emocijų. Pavirtau į statulą, ir visaip bandau išsivaduoti iš nuobodybės,naivumo nagų, bet nebežinau ko imtis. Aš palikta tarp tuščių sienų. Pati save užsidariau į tamsų kambarį ir pamečiau raktą. Aš kvaila.
Naivumas visada užvaldo žmogų, nesvarbu koks stiprus jis bebūtų...

Lost In Hollywood.

I'll wait here, You're crazy, Those vicious streets are filled with strays, You should have never gone to Hollywood. They find you, To time you, Say your the best they've ever seen, You should have never trusted Hollywood. I wrote you, And told you, You were the biggest fish out here, You should have never gone to Hollywood. They take you, And make you, They look at you in disgusting ways, You should never trusted Hollywood.
 Vienintėliai žodžiai skambantys mano galvoje. Toks jausmas, lyg visa kita tiesiog buvo išplauta knygų kalnų ir bemiegių naktų. Nieko daugiau negaliu pasakyti. Aš pavargau.

Art of Fly.

Aš noriu būti paukštis. Aš noriu ištiesti savo šviesiomis plunksomis apklotus sparnus ir iškeliauti į tobulybes. Noriu, kad atėjus nemaloniam momentui neturėčiau stovėti vietoje ir klausytis kitų paisalionių. Noriu, kad tiesiog galėčiau atsistoti ir išskrist.
  Mano blaiviu protu, mes visi turime sparnus. Tik jie nėra rodomi kaip materialinė vertybė. Oj ne. Jie yra pasislėpe giliai giliai mūsų pasamonėje, mūsų mintyse. SVAJONĖS. Tokios tyros, individualios.
             ...Aš noriu būti paukštis...

Home Alone...

Kalėdos - tai lyg stebūklingas periodas mūsų gyvenime, pripildytas šypsenų, šilumos bei karštos karštos kavos. Kalėdos - tai metas paleisti iš rankų savo kasdienybę ir pasinerti į stebūklų šalį, pilną skanių meduolių bei atlaidžių žmonių šypsenų. Toks jausmas lyg per Kalėdas pasaulį apgaube nematoma skara, sauganti mus nuo visko kas bloga, nemalonu.
 Vaikai begioja besimėtydami sniego gniūžtėmis, statydami senius besmegenius. Namai pasidabina lemputėmis, ir lyg iš po saldaus miego prisikelia eglutės, papuoštos visokiausiais žaisliukais. Visus stebi kantrūs, kalėdų senelio belaukiantys vaikų veidai. Viskas tiesiog MAGIŠKA.
 Atvirai pasakius aš vis dar norėčiau būti tas vaikas, naiviai tikintis Kalėdų Seneliu... 

Add caption

 

The time is now...

Jaučiuosi lyg praradusi gebėjimą stebėtis. Jaučiuosi, lyg viskas ką aš patiriu yra tik dar viena dienos rutina, kurią aš vis ir vis kartosiu. Negaliu apleisti minties, jog užuot sėdėjus užsidariusi savo mažam, minčių pritvindytam kambarį galėčiau keliauti po platybes, išbandyti visokeriopų dalykų, patirti dar niekados nepatirtus jausmus. Bet kuo toliau tuo aiškiau matau, jog viskas kas vyksta dabar turi būti įvertinta, aš tiesiog negaliu paimti ir apleisti viską ką aš laikau savo delnuose ir gyventi visiškai naivų, tobulą gyvenimą. Aš negaliu pasinerti į savo svajones ir iškeliauti į laisvą, mūsų nekritikuojančią erdvybę. Aš tiesiog negaliu.
  Gyvenimas yra per daug trumpas svajonėms. Jei mes svajojame apie ateitį, yra labai daug šansų kad praleidžiame savitai unikalią dabartį....