Rain when I Die...

Nuobodybė mane užvaldė. Kiekvieną sušiktą dieną tas pats per tą patį. Gyvenimo monotoniškumas jau per gerklę lenda. Bet nieko daryt negaliu. Turiu kentėt. Turiu atrasti naujovę kasdienybėje. Kad ir mažutėliausią smulkmeną. Turiu gyventi.
 Bet visvien norisi viską mesti, viską pakeisti. Norisi į viską nusispjauti. Lietuvoje viskas buvo paprasčiau,viskas buvo aiškiau. Buvo lengviau bendrauti, juoktis, verkti... Ne... Aš dėkinga už tai ką turiu. Aš visus be galo branginu, visus kurie esat čia. Laikysiuos už to ką turiu. Tikiuosi, kad nesu užmiršta.
  NOSTALGIJA, MANO DRAUGAI...