hope everything is alright. nes medžiai liejasi su blankiai mėlynu dangumi. mūsų visatos debesėliai verkia. liūdna. ak man jų gaila. noriu. noriu juos paimti už rankos, apkloti šiltu pukiniu dekiu ir ištart: ''la la love you''. taip. suprantu. tai skamba gan kičiškai. bet toks jau gyvenimas mano mielieji avynėliai. mes visi turime savo mieląjį pukuotą rožinį pasaulį. pripažinkit. ten šilta. daug skanėstų. turtingų šypsenų. mes turtingi savo keistom mintim. pasirodo viskas yra monotoniškai išdėstyta tobulybė. mes to nematom. ne. kol visi grožisi monotoniškumu, mes ''neužaugos'' daiktus numetę į šalį drimbame į dar nuo ryto šiltą patalynę. ta laisve apribota. nors ką gi žinai, gal tai mūsų dalia. ne. netikiu aš pranašystėmis, likimais ir visu kitu mėšlu. mes tiesiog pavarge. nėra jokios gilesnės minties mūsų kvailam poelgy.Lietus ištirpdo net pačius dailiausius veidus ir mum visiem atveria jų realybę...
No comments:
Post a Comment