Margosios gyvenimo kaladėlės

Keturios valandos ryto. Sėdžiu savo šaltame kambaryje. Negaliu užmigti. Niekaip. Net jei ir norėčiau neužmigčiau. Aš pakilau nuo šio dulkino kelio ir susiprotėjau kas yra tas gyvenimas, koks jis visiems skirtingas. Turbūt niekada nebuvau taip stipriai paveikta kokio nors filmo. Freedom Writers. Tik tiek galiu ištarti. Tik tiek. Tai lyg istorija surišanti žmogų su pačiu savimi. Aš jaučiu kaip manyje kažkas atgijo. Kažkas. Gal tai tik trumpalaikis, bemiegių naktų nualintas poveikis, nežinau. Bet aš jaučiuosi stipresnė, morališkai. Viskas jau nėra taip sunku kaip rodosi. Tai tik mūsų vargšių akių sukurta iliuzija. Viskas daug paprasčiau. Viskas it lego kaladėlės. Tu gyvensi tą gyvenimą, kurį pats pasistatysi. Pats, vienui vienas. Nes tik pats žmogus žino, ko jo išsiblaškiusi pasamonė nori.
Dvi valandos mano gyvenimo kurių niekuo gyvu nenoriu susigrąžinti...