Pradžia. Šiek tiek keistas tas gyvenimas, kai pagalvoji. Dieną naktį mes dirbame, deliojame savo ateitį plyta po plytos. Kai kurie sugeba pastatyti Eifelio bokštą, o kai kuriems net neužtenka plytų mažai sukriošusiai trobeliai. Likimas - kalė. Skriaudžia nuskriaustuosius, išaukština galinguosius. Taip jau yra šiame dulkinam paveiksle vadinamam
Žeme. Mes tiesiog turime
išmokti su tuo susigyventi. Kitaip sakant imkime visi ginklus ir
žaiskime pagal gyvenimo taisykles. Nesipriešinkime, būkime drąsūs. Juk visvien, išlieka stipriausi. Arba bent jau taip mus mokė robotai, vadinami mokytojais. Man tai atrodo gan
hipokritiška. Mes visi esame silpni. Visi esame pažeidžiami.
Tad drąsiai šokime narcizišką
mirties šokį su kale...
No comments:
Post a Comment