Viskas susipynė. Naktis susimaišė su diena. Aš nebemiegu. Bemiegės naktys su kavos puodeliu rankoje ir mano pačios trenktais apmąstymais. Jos žavios, arba jei ne tai, tai jos bent jau kažkuo įdomios. Tik dėja niekas jų taip nepažįsta kaip aš. Gaila. Aš norėčiau turėti galią rišliai perteikti savo giliausias, retrospektyviausias mintis aplinkai. Nuoširdžiai norėčiau būti suprasta. Tyla man atsibodo. Ji per daug daili, per daug paprasta. Ji lyg nušlifuotas, tobulas paveikslas, kuris žmonėms pateikia viską ką jie turi žinoti, nepalieka vietos svajoms. Bet visvien būdama tokia tyli, ir paprasta, ji sugeba išprovokuoti mus. VISI jos klauso labiau nei savęs pačio. VISI ją dievina. Aš išvažiuoju į neregėtą įvairiaspalvių garsų platybę. Gyvensim...
No comments:
Post a Comment