Melanistic Mind Fuck.

Mano kasdieninį gyvenimą turbūt galima būtų nutapyti vienu plonu teptuko brūkštelėjimu... Štai prasidėjo diena, praskriejau pro savo įprastas rutinas it kregždė ir gailiai žvelgdama į kitų nerūpestingą, intriguojantį gyvenimą ėmiau ir nubraukiau nuo skruosto ašarą. Aš negaliu sakyti, kad to gyvenimo neturėjau. NE. Jis mano akyse pasirodo tik retkarčiais, kaip žavingas prisiminimas. Tuomet pradedu svajoti. Užmirštu visus tuos realybės aspektus ir stebiu save praeityje, ir viliuosi kad man atsimerkus visi mano prisiminimai staiga įsikūnis į tikrovę. Viliuosi, kad ta muzika, vis dar skambanti mano galvoje, po truputi atgis, ir isipaišys į pasaulio miražą. Viliuosi...

Call of the grim, My nearing grave

Earth's cold temple, The turning wave

Trees abide In the sound of air Jaded soul

Are you going my way