Mes visi esame kitokie.
Visi gražūs. Visi. Ir dėl dievo meilės tegul visi žmonės, vertinantys mus tik iš išvaizdos, iš stiliaus, eina
velniop. Žmogus nėra plakatas, tu į jį pažiūrėjus neturi teisės susidaryti išankstinės nuomonės.
NETURI. Ant mūsų išorės, ant mūsų odos neparašyta mūsų gyvenimo istorija, mūsų kančios, mūsų kovos. Ne. Tai yra tiesiog
idiotiška. Tai yra neatsakinga.
KVAILA. Žmogus yra gražus iš vidaus. Ir žinau dauguma galvoja, jog ši frazė perdaug nuvalkiota, bet pagalvokite... Kiek daug paslapčių, nostalgiškų
prisiminimų, istorijų, idėjų teka mūsų kūnu, lyg ramūs, galbūt paslaptingi upeliai. Mes esame gyvas, kvėpuojantis menas. Unikalus menas. Mes savo išore galime tik sudominti žmogų, priversti jį mus užkalbinti, bet kas ištikrųjų jį patrauks tai mūsų siela. Nes tik ji yra savaip tobula. Ji yra
jauki.
Daug žmonių itin kompleksuoja dėl savo išorinės išvaizdos. Ir aš puikiai
žinau ką jie jaučia. Tikrai. Yra žmonių, nemiegančių naktimis, bet sėdinčių su skalperiais rankose ir maldaujančių jog kai šį kartą jų odą palies peiliukas, visas jų
skausmas pradings. Tokius žmones aš palaikau ir
myliu visa savo nuoširdžia širdimi, nes jie dar nepasidavę. Jie kovoja. Ir vieną dieną, kai jie bus pakankamai
stiprūs, jie išsiropš iš tos gilios skausmo duobės ir vėl bus laimingi, vėl po truputi save pamils. Laikykites.
...Gyvenimas - vertas dėmesio...
No comments:
Post a Comment