Paranormalus paradoksas.

Negaliu apsispręsti. Per daug kelių. Per daug pasirinkimų. Nuo kofeino trūkumo skauda galva. Aš kenčiu. Aš verčiu save kentėti. Tai bus į naudą. Muzika plauna mano smegenis nuo informacijos, ir pripildo jas žavingais dainų žodžiais. Mano gyvenimas - muzika. Aš net neegzistuoju. Aš tiesiog laikinai šoku pagal įvairiaspalves melodijas, ir jom pasibaigus, užmiegu. Manęs čia nėra. Bent jau kolkas. Kol neapsispręsiu kas aš esu, kiti manęs nematys, nepažinos. Aš gyvenu pati su savimi, ir jau taip sau įgrisau.

 Miegas - žavus narkotikas...